Ledinio ugnikalnio papėdėje,
Vyšnių žiedais pavasarį sninga.
Gryno aukso šventykloje,
Marmurinės lėlės gyvena.
Jų akyse grafito ugnys žaižaruoja,
Bet šypsenos lyg iš akmens iškaltos.
Šios elegantiškosios vergės neprabyla,
Jos įžadams tylos pasmerktos.
Negyvo vulkano pašonėje,
Sakurų snaigės ištirpo.
Lėlytės marmuro rymo,
Sustingo muzika akyse.