2 kvailiai

Renka kelkraščiai medžių lapus
Tįsta mūsų šešėliai ilgi
Išvarvės paskutinis medus
Kai tu švelniai ištarsi iki

Nebegrįšiu kai sniegas iškris
Įkandin tu ne šauksi palauk
Padalinom pasaulį per pus
Nors to pusės pasaulio per daug

Skrenda paukščių būriai į pietus
Ten kur viskas iš naujo žydės
Tavo balsas be galo gardus
Mano skausmui daugiau neskambės

Duš suskilusi jūros banga
Atsigręšim kai viskas nurims
Ir galbūt pastebėsim tada
Du kvailius sudaužytom širdim