---

tūkstančiai to, tūkstančiai ano.

geltonos vilkų akys sapnuojasi ir mėlyni krūmų šešėliai. saulėti centrai, kupini švelniai skubančiu žmonių, tu eini ramiai šypsodamas ir stebi juos. šypsaisi  jiems. siūlai kavos - visi atsisako. siūlai šiaip išgerti, be šventės - atsisako . ei! būkit drąsesni. besišypsantys žmonės juk susilaukia daugiau dėmesio, bet yra ir kiaunių, kurios šešėliuos šnypščia, spigindamos savo preciziškomis ir pavydžiomis  akimis. yra ir tų, kaip ten jie? na kur su dviem veidais, besislepiantys po kvailais juokeliais. stengiesi šypsotis, bet tos aršiai geltonos vilkų akys sapnuojasi. stengiesi nemiegoti. turbūt per daug bandai pakeisti pasaulio sukimosi kryptį ir dėl to esi aukščiau/žemiau kitų. turbūt sieki kažko naujo, gero, kaip sakė „šilko švelnumo žmonių“. kaip tie, kurie will never give a cold shoulder. tada žali kriokliai plaukuose. tarp pirštų plevena kaspinai, panašūs į laumžirgius. taip. laumžirgiai gražu, bet tu ne toks. tu dar gražesnis. tu daug šypsai. tu jauti, apčiuopi, glostai, trankai, geri, nemiegi, nebėgi ir šypsaisi.

aš irgi stengiuosi šypsotis. ir man visai neblogai sekasi,.