Kiekvienus žodžius, besislepiančius už šešėlio
Lyg atverstą knygą krauju apliečiau, sau kelią nukločiau
Ir matau šviesa artėja, prie savo veido jaučiu atodūsį
Nepaisant nelaisvės ir tolimos meilės – aš laisvas.
Jaučiu gyvenimą netoli kapo, bekraujuojanti apgaulė
Kai pasaulis pasikeis, iš ugnies nelaisvės - kaip toli nuo laimės.
Laiko ženklams išaiškėjus, mirtis nebegrės, būsiu toli.
Galėsiu tapti ilgu ir nerimstančiu žmogaus apgaulės ratu