dūžtantys gyvenimo karoliukai

***
norėčiau gyventi ne sudužusiose svajonėse
norėčiau gyventi ne stiklo karoliukų žaidime
dūžta svajonės į krantus
ir pabyra snaigėm ašaros iš mažyčio
mirusio boružės kūnelio
kur sliapiasi tiesa
***
norėčiau būti svajonėje
kartais gyvenu sapnuose
kartais būnu visiškai ne aš
lygts netikra
tarytum tai būčiau ne aš
stiklo karoliukuise spindi apstindys
stiklo karpliukais tikšta ašaros
kruvinos ašaros
kruvinu prakaitu uždirbtos
***
kaip gyventi dūžtančiose formose
kaip būti su visu tuo kas aplinkui
kaip išgyvenimas ateina
normalia būti mi
pasidarius laisvu
į žmogaus gyvenimo kelio tarpsmą

kaip būti laisvu žmogumi
***
gal galiu gyventi ne su tavimi
nerodyk jei padorus žmogus esi
man savo problemų

gal galiu gyventi kaip padorus žmogus
netildyk manęs
ir leisk skųstis tavo neteisingumu
***
norėčiau dūžtančiuose karoliukuose rasti
savo gyvenimo prasmę
norėčiau žinoti kaip viskas yra
norėčiau būti tavo draugu
tavo ašarose
.. nepilnas eilėraštis
***
kaip gyventi tarp dūžtančių formų
kaip būti savimi tarpsme tarp
kaip išgyventi kai aplink
slidu nuo ašarų
***
norėčiau būti tavo draugu
gal galiu pagyventi savo gyvenimą
supranti mano išsakomas mintis
supranti mano širdy
mes kartu galime gyventi
galiu būti tavo draugu.
***
norėčiau gyventi jūros ošesyje
norėčisu kad sidabro bangose karoliukai
ne taip žiauriai
dužtų į pakrantės akmenis
***:)
***
kaip gyventi paprastuose dalykuose
kaip būti geru žmogumi atšiaurioje gyvenimo
jūroje
kaip nesudužti
byru
į dūžtančias formas
purslų karoliukais
***
norėčiau rasti gyvenimą
tarp to kas yra ir to ko nėra

norėčiau rasti gyvenimą
tarp realybės slinkčių

norėčiau rasti gyvenimą
dūžtančiose formose

ir byrantį pro akis
bangų karoliukais
***
kaip taip paprastai gyvenasi
kaip taip gyventi be nieko
su jūra
su vienišu paukščiu
(daugiau jo čia neminėsiu)
kaip gyventi
dūžtančiose formose byrančiu
karoliukais iš bangų gyvenimu
***
bangose sliapiasi prasmė
mano ir tavo
bangose gyvena viskas
ir pasaulis ir nebūtis
bangose paukštis randa maisto
bangos neša nebūtį
ir baimę
bangose gyvena nebūties inkliuzas
tarp slenkančio laiko
tarpuose
ir byra mažomis akimirkomis
į bangas tirpsta laikas
ir į vėją
***
11: 17 am
***
norėčiau pagyventi kaip tu mano drauge
vienišas vėjų klajūne
vienišas bangų skaitytojau
vienišas gyvenimo vedly

norėčiau suprasti gyvenimą
ir mokėti gyventi
***
kaip į įvairias formas
krisdamas formuojasi sniegas
taip ir gyvenimas visada
banga po bangos
laikas po laiko
pėda po pėdos
tik pėdutės per sniegą
tik kristaliukai akyse
tik bangų karoliukai
iš dangaus
***
norėčiau suprasti tave mano drauge
norėčiau suprasti prasmes mano drauge
norėčiau žinoti gyvenimą mano drauge
norėčiau žvelgti lemčiai į akis
ir klausti kaip gyveni?
... man neįmanoma su tavimi būti
***
norėčiau gyventi būti ir tarpti
norėčiau gyvenimą garsiai tarti
norėčiau aš būti su tavimi gera
noriu kad būtų gera gyvenimo aura
***

aip dūžtantys krištoliniai karoliukai
į dugno grindis
nerami jūra
kalba apie kažkieno gyvenimo prasmę
pabaiga blogiui
pajūry audra
***
noriu būti nepriklausomu paukščiu
noriu būti laisvu žmogumi
noriu būti gėle pajūry
***
kaip gyventi
ir kaip būti
kaip būti laisvu
visi žmonės nori
grožio
prasmės
tik ne visi
kenčia
iki esmės
***
kaip rasti save tarp besislenkančių formų
kaip gyventi ir būti savimi
kaip rasti savo prasmę
ir kaip išgyventi tokioje erdvėje
***
kaip gyventi kai akimirka veja akimirką
kaip gyventi jau viskas taip slidu
kaip kątik pašalus
kaip snaigė ant nosytės
kaip ašara delne
kaip bangos netoliese
dūžta stiklo karoliukais
***
norėčiau gyventi
tarp visko kar yra ir ko nėra
manęs nėra manęs nėra
kaip krinta į varginus delnus
ašara apie nebūtį taip
aš tikiuosi būti kada su tavim būtyje
***
noriu būti gera
bet ne pro dūžtančias ašaras
noriu tyros sielos
***

kaip gyventi būnant pajūrio gėle
kaip gyventi vieniša bangele
kaip būti mažučiu vaiku
kai pasaulis saiubingas klaikus
***
norėčiau gyventi aš su tavim
dalinti rūpesčiais problemom
tamsiom naktim
bet nematau tavęs akim
ir negaliu mylėti širdim
***
kaip dabar dūžta
mėlynieji karoliukai
į pakrantės akmenis
kaip negailestingas ruduo
niokoje medžių lapus
vienišas pasaulio šlavėjas
nubraukia lapą
nuo pasakos
***
krištoliniais šviesos
spinduliais dar kalba ruduo
lapai pamaži nešiojami
į jūra
norėčiau gyventi bent dūžtančiose formose
kad niekas manęs neslėgtų
niekas nenaikintų
kad nereikėtų slėptis nuo gyvenimo
***
kaip gyventi kai viskas taip trapu
kaip gyventi kai jau pašalę slidu
kaip būti geru draugu
kaip likti nenaiviu bet vaiku
***
vieniši stiklo karoliukai
krištolas
jūros bangų mūšai
plakantis
į gyvenimo akmenis

***
noriu būti lasva
kaip paukštis prie jūros
(o sakiau neminėsiu)

kristina angelė-mirtis gudmonaitė
kelmės “aukuro vidurinė mokykla
2002 12 24, kelmė