Rytoj vėl bus diena...

Kažkur dangaus skliaute
Trys debesys sutūpę.
Jie geria žemės drėgmę,
Jie rūko pievų rūką
Ir verkia kartais naktimis,
Girti, apsvaigę ir nuliūdę.
Rytoj vėl bus diena.
Šviesiam dangaus skliaute
Trys debesys sutūpę...
Bet niekas nebežiūri.
Tik lapas dilgelės
Prigludęs pabučiavo -
Nudilgęs švelnią odą
Vėl drungną lietų geria.