pagedėt

O aš tavęs gedžiu.
Kaip trobesiai seni bobučių,
kurias baltom skarom suguldė žemės pataluos.
Ir šitas liūdesys nubėga mano ūsais
Ir sirpsta nušaltuos rudens delnuos.
tik tuščios mano rankos,
mano bado rankos.
Sakyk,
ar dar ilgai sekmadieniais skaudės?
Kai prie klausyklos nusižeminus ir žengus
Pabyra poteriai eilių eilėm.

.. ir širdyje esu sena bobutė
Tik jausmas toks, kad trobesių mažai.
Pro langus vėjas rudenį prapūtęs
Man užriša skarelę netvirtai.