Prieš tūkstantį metų
abu
sutekėjom į vieną
atsisėdom ant akmens
ir užmigom
ištekėjo iš mūsų
upelis sraunus
plukdydamas pusę tavęs
ir manęs
savimi
jau tūkstantis metų
kai tu ir aš
esame vienas
pamenu
kaip tada
šiurpulių bangos nusirito
į paširdžius
vilnims susilietus
kaip į sūkurius
piemenis traukėm
žūklauti
tiek daug visko
o kartu ---
sausra tavo vandenis sekina