Per daug sunkius mes žaidžiam žaidimus

Per daug sunkius
mes žaidžiam žaidimus,
dėliodami mįsles - išvengiam banalybės,
o pasislėpdami nuo tarpusavio aidų -
sukuriame ilgesį, kurio netenkame
pavasario linksmybėse.

Atstumai, tarp kurių mes pasiklydę,
suartina mus dar labiau,
o mintys palaidūnės, be kurių nėra gyvybės –
daro mus nedalomu vieniu.
Kartu mes esame toli –
čiapat nuo vieno mirksnio iki šypsnio sau.

Ir žinoma tik nežinia -
vienintelė nekinta niekada.
Per greit, per greit tavęs aš trokštu,
lakstydamas idėjų labirintais -
degu tavim, kvėpuoju likimu
ir ieškau tavo atspindžio platybėj.

O tu, mieloji –
likimo žvaigždę pasikinkius,
linksmai praskrieji
mano laukimu.
Ir juokiasi dievai laimingi,
nes mes kartu – nebūdami kartu.