neliūdėk kad vasara praėjo
laiko ratui sukantis sugrįš
ir žydės vėl sodai kaip žydėjo
ir ilgų naktų skara suplyš
svaigs avietėmis jauni kirtimai
saulė glėbyje dangaus liepsnos
žemiška mana vešės arimai
molio grumstas kils ir nuplasnos
vasara basa braidys po pievas
pėdsakais praėjusių kartų
ir šypsosis taip kaip šypsos Dievas
iš žmonių legendų sukurtų...