....

susiraukšlėję ugnikalniai spjaudo vis gestančią rimtį
iškošdami \"per jauni, kad užgimtų, per seni kad numirtų\"
tam, kad dustų gyvenimai nespėję pražilti
ir kancarais šiukšliadėžėn pabirtų likimai nespėję dar niekam įtikti

ir kūnas pavirstų bevardžiu paminklu bulimiškam gyvenimui
kaij laikas neskaičiuojamas kalorijom
kai apsiryję piktdžiugos išsivemtų svajom
ir paliktų rymoti be dalios..lyg neaprašyta baladė išklerusiam lietvamzdžiui..
surinkusiam begalę bevardžių lašų pavėjui....
pravardžiuojamų ašarom