Girtas rudens vėjas išrengė vyšnelę,
plaukus jai suvėlė drebančia ranka,
apdraskytos liepos virpa šalia kelio,
kruvina šermukšnio nulaužta šaka.
Gervių klyksmas plėšo žvarbų ryto rūką,
žemė, lyg gimdyvė, ilsis po darbų.
Vasaros sonata taip staiga nutrūko,
jos garsus surinkti parugėn skubu....


Jonė Pelekonytė











