Žiūrėjo į akis Kudirka su Janoniu
Ir vasaros atokaitoje kvietė prisijungti.
Į nugarą šaltai mirtis alsavo
Ir man poetų ligą pranašavo..
Tačiau to slenksčio man peržengti neteko,
Užteko tik kelias dienas kentėti,
Raitytis lovoje ir rėkt iš skausmo,
Kad tik pasveikt, kad tik pabėgti...
Aš neisiu į svečius pas tuos rašytojus,
Jie nesulauks viešnagės malonios.
Aš dar kvėpuosiu ir gyvensiu,
Kol smiltys laikrodžio byrės.