Mažų gatvelių susirangiusios vitrinos
„Prašau ir ačiū, kviečiame užsukti“,
Dvi kekės vynuogių parduodamos po pusę
Balandis katedroj dainuoja bliuzą.
Einu ir linksta kojos į viršūnes,
Kur languose susėdę pypkės tyliai dūsta
Kvepiu aš visas rožėmis balkonų,
Kvepiu aš nuorašais, grąžinančiais į rojų.
Nemunai suošia – vėl rugsėjis,
O parkuose prisiveisė suoliukų
Nerimastingai palei seną tiltą
Dalgiu kapoja šviežią rasą Dievas.
Aš sėdžiu vienas prietemoj vagono
Ponia į ausį šnabžda: „Kelionės pabaiga“
Širdy – sušalęs soboras, o aš netyčia
Vėl brome alėjos susitiksiu Nyčę.