Žydinčios valandos

Diena yra krištolo vaza,
į kurią aš noriu pamerkti valandą,
ištrauktą iš atminties ir pilną ramybės.
Ji atplaukė pas mane ir leidžia svajoti.

Ramybė yra kraujo akmuo,
tas rože pražydęs akmuo,
kurį gali rasti išėjęs į laukus
aplankyti laukinių aguonų.

Prisikelk po nakties miego visu
kūnu, lyg būtum įveikęs mirtį,
ir išrask naują rašymo būdą tokio
eilėraščio, kuriame švytėtų amžinybė.