Nereidė

Nebepamenu to, kas glostė,
Kiaurai sieloj švietė –
Tris, gal vieną dieną
Pakyla, leidžias sudužęs.

Skęstančio vandens prieglaudoj
Meldžiuos, kad likti gyva...
Degančių rankų išduota
Valanda, dvi tekina.

Net nebeatsimerkiu
Pirštai glosto natas –
Kyla ir dūžta iš naujo
Tavo, mano, šalia...

Pykstu ant to, kas nelieka
Skęstančių kojų dugne.
Aš kaip tavo bangas
Smėly užkasiu rankas.