Iš visko, ką Tu užmiršti, nebegali supint likimo,
Supilti vyno nepavyks į prarastąjį šventą Gralį.
Iš visko, ko nebelaikai širdy - iš nuoskaudos ir praradimo
Nebegali sudėt dainos, ji tarsi numestas į šalį
.
Tavo vaikystės žydras dievas, pamišęs nuo savos vienatvės
Lyg vienišas žibintas vienišoj nakty...
Ir nežinai, kaip dar tiki, kad į šventyklą veda visos gatvės,
Galbūt todėl, kad dar sapnuoji Tu visą tai, ką užmiršti....
.
_________
1997
opa, taigis tada sakau, ką norėjau - ta eilutė su vienišais žibintais išlenda iš bendro ritmo kaip yla iš maišo. ne tik, kad ji per trumpa, bet ir kad kirčiai antras posme labai ne į temą išdėstyti. Pirmas - ok, jokių priekaištų
...sorry..sorry..sorry... Raudonsnaigyte shaltaake... klaidele gavosi (opechiatka taip sakant). Ash taip pat turejau galvoj "ritma", bet va nagu nenusikirpimo itakoj... kche.. slystelejo... O Tamstytes minetus straipsniukus perskaichiau, i galvele pabandzhiau isidet... bet zhiuuu.. jie visi universitetinio lygio... kur ten man - ashtuonklasiui/vakarushkininkui... Na pasistengsiu vadovautis ateity, jei ishvis kada berashysiu (anekdotus ko gero papraschiau kurti)...
Eilerastis vien is rimu ir ritmu sudeliotas lyg negyvas,griauciai.Kai viskas labai dailiai nugludinta is sueiliuota vel netas,nes nelieka minties.
O kai skaitai ir jauti,ka tos eiles sako,va tai ir yra eilerastis.
oi, maumuli, na nė velnio tu į tas pastabas nekreipi dėmesio. šneki - medučiu tepi - ir vėl savo darai. o gal imi tik į širdį, bet ne į galvą? anyway, nesiginčysiu, kol tu nesupranti apie ką čia aš kalbu. kadangi mane jau veda iš proto ritmo ir rimo neskyrimas, tai nepatingėjau ir į http://medeina.freeshell.org įdėjau porą naujų tekstų apie poetinę kalbą ir eilėdarą. būk toks geras ir paimk juos į galvą, o ne į širdį, rask minutėlę tam.
O geras!! Man patiko, ypač ta mintis, kad tu sapnuoji tai, ką užmiršti. Tik gaila, kad eiliukai seniau rašyti... O, Herr Maumas, nebeliko ką pasakyti dabar..? Hm.. Pabandyk, juk tau puikiai sekasi :)
oi... snaige tu mano raudonzhande... visada labai imu i shirdi Tamstos pastabas, kaip tas tevas nuvedes sunu i styginiu kvarteto koncerta ir susilaukes klausimo: "eei.. o kur chia mushamieji, ir kodel, blin, toks nykus apshvietimas"... Bet shiuo atveju su Tavim nesutiksiu... na nera tikrai shitas kurinukas shedevras, bet su rimu chia viskas tvarkoj... tiesiog gal reiktu ji ne skaityti o ishgirsti skaitant... Kadangi tenka buti a.m. eiliuko autorium, tai visi loginiai kirchiai ir akcentai man kazhkaip galvoj sedi ir labai puikiai rimuojasi... Na bet aishku tenka pripazhint, kad jei ishmest visas pauzes ir pagreitinimus... mchmmm... kche... jo... matematishkai ne visai susieina...
taip taip, Tom, todėl ignoruokim formą visada ir tik žvelkim į autoriaus sielos gelmes - ir medituokim iki pasiutimo. kritikuokim tik tada, kai nepatinka autoriaus mintys, ir padėkim jam rast kelią gyvenime, taip?
Nors man šis eilėraštis neatrodo šedevras, tačiau turiu tokių pastebejimų kad varzha ir grazios_kojines tik ritmus ir ziuri, skiemenis skaiciuoja... Taigi eilėraštis gali būti kažkas kito ne tik gražiai surimuotas, pagaliau tai autoriaus valia, gal ritma specialiai suvele. Ar netiesa?