Sumanė tėvas nusivest mane į liekną

Sumanė tėvas nusivest mane į liekną
Lizdų kolonijos pasižiūrėti. Apsiavėm čebatus,
Kad gyvatė neįgeltų. Susiruošėm
Mes perėjom pirmąją ganyklą, kuri arčiau namų,
Po to - jau antrąją, kur Beržynėlis -
Pačioj aukščiausioj vietoj, ant paties kalnelio
Matyti žemės randas - tai bunkerio likučiai -
Jame per karą slėpėsi šeima nuo fronto.
Beeidami toliau, išbaidėm šerną, kuris
Su savo kaimene nusiaubęs miežių lauką,
Sotus, numigti pogulio sumanė po eglaitėm,
Bet, pajutęs žmones,
Traškėdamas nurūko į tankynę.

Priėjom liekną - - -
Drėgna. Galima sakyti - šlapia - - -
Daugumas medžių susispietę pakraščiais,
Viduryje gi - laukymė -
(Lyg bažnyčiai kokiai vietos palikta...)
O viduryje laukymės - didelis - net kvapą gniaužia -
Stovėjo išdrevėjęs medis - ar ne drebulė?
Durpsvu kamienu laipiojo paukšteliai,
Bet dėl jų pilkumo nelabai jie matės
Bet užtat genys raibuotas - ir gražiai atrodė,
Ir smagiai darbavos - net aidėjo visas lieknas!
Mes nėjome labai arti - stovėjom nuošaliau -
Kaimietis moka gerbti miško gyvį - - -

Kiek daug paukštelių vienam medy sutelpa,
Ir kaip jie dailiai sutaria tarpusavy!
Ar taip gražiai bendraujame šiandieną
                                            miesto daugiabuty?

Ir dar viena mintis - juk drebulė  - baili
Ir be charakterio - virpuoja, dreba jos lapeliai,
Bet kokį skaičių priglaudžia ji savy
                                            pačių mažiausiųjų?