***

Man nesvarbu, kiek prarajų prarysiu,
Driežų nudobsiu, sausgyslių kiek plyš,
Aš akmeny iškalsiu durų rankeną
Ir vėjas man atidarys duris.

Ir kas, kad serpentinas tartum kobra kyla,
Kad joju atbulas nekaustytu žirgu.
Esu aš pirmas ryto spindulys,
O ten, tamsoj, aušra alsuoji tu.