kaip taisyklingai prarasti

išėjus iš valyklos
rudeninius švarkus
šiugždančiuos dangaluos
geriausia laikyti
abiem rankomis
atgręžus į saulę - - -
taip lengviau pajusti
kiek chemija
pašalino tavo
nežinia ko laukimo
tavo koridoriaus
kvapų ir skėčių
kuriuos palieka ateinantys
svečio teisėmis
tavo baimių
laščiojančių
iš pusiaunakčio čiaupo - - -

tada lėtai suktis
aplink savo ašį
kuri akimirką
sutampa su žemės
atrasti padalą
kurioj vėjas persijungia
į rugsėjo režimą
staiga suprasti - - -
tikrasis
skonio ir kvapo silpniklis
ir yra vėjas
verčiantis baimės liekaną
ir jos šutvę
sprukti dvidešimties
metrų per sekundę
greičiu
tada liautis suktis
žvitriai prasilenkti
su cheminėmis reakcijomis
praeivių žvilgsniuose
nuskubėti
mašinos link
sėstis šalia vairuotojo
svečio teisėmis
nekreipti akių
užpakalinių sėdynių link
kur kažkas
neįveiktas chemijos ir vėjo
šiugžda iki pat namų
iki durų
už durų
ir visur aplink - - -
- - - kartoti sau
kad tik pasigirdo
kartoti
iki kito rudens