Kada jūra išmoks sudėliot
saulės formos žalių akmenukų
dėlionę
Toj vietoj, kur banga
nuplovė tavo minkštutes
pėdutes
Toj vietoj, kur vanduo
išnaikino pilių
tvoreles?
Seniai užglaistytos
penkios raidelės
pakrantėj
Sutryptos pėdų ir
išdraskytos pirštų
savų..
Žvaigždėtų koralų
pašvaistė.
Išmesto smuiko paskutinė
sonata.
Ir mano nuogas kūnas
lediniam dugne.
Tai čia pabaiga,
tiesa?
Nublankęs žvilgsnis
nuo tilto paskendo skaidriam
vandeny
Iškrito iš delno
kryžius akmens
tiek laiko darytas,
kiek laiko tikėta..
Ir nei žiedų lietus lijo,
nei žvaigždėtom naktim
snigo.
Neprabilo.