Du taškai

Ant kieto, šalto tavo lanko
Nupinsiu paslapčių tinklelį
Nepyk – aš tuščias kaip baranka
Bet nesitrauksiu jau iš kelio

Jei tik pavyktų prasiveržti
Ir subauduot tavas dvejones
Iš laimės eičiau karves melžti
(O tai darau geriau nei Jonas;

Jis – tik melagis, šmėkla laibas
Juo netikėk, nelįsk po skėčiu)
O, jei tik būčiau šiandien blaivas
Tą Žodį tarčiau... Ir – gailėčiaus.