***

Ir gan ganėtinai seniai gamas
Spalvų iš nuotraukų paslėpęs.
Ir vis vis tiek po šonkauliais
Kairėj raumuo-it rėtis.

Bet juk ir kaip akyse
Raudonose, kažkur užu
Akiračio ribų, kaip gervė
Rudenį-pietums neemigruosi.

Vis sunkiai, lyg eilutės
Koplytstulpių stulpelių skiemenyse,
Prieblandoje patalų it peilis įrašus
Beformio kūno lygumoj, raižysiu.

Gal tik taip, nuo skausmo
Randytų randų-raidžių-
Pabudusi suprasi, kad...

... tarp kunkuliuojančių žodžių
Ir rašomo popieriaus lapo
Senokai net manęs nebuvo--
Nė menkiausio kvapo.