ša

ant bedugnės
krašto
stovi
tyla
savimi apsivertus
ąžuolo
vainikais
apdovanotų
dainų
negirdėjai
nei karto
aš
slaptomis
pas tave
kad
tik
lūpos neapkarstų
žadėjimai
vėjo
paliegusio
rąsto
tyla
begaliniai
alsavimai
aš manyje
tavyje
danguje
žemeje
rangosi
rytas
kava
cigaretė
deguto
šaukštas
medaus
apgautas
lik
su
savimi
gražaus
saulėlydžio
laukt