Kopetėlėmis
Aukštyn
Lipdavome
į
Kitus
Pažiūrėti
iš
Višaus
ir dangus
skanesnis
rods
būdavom
pamiršę
Juoko
Skonį
Kopetėlėmis
atgal
nelipome
kritome
ant
žemės
Dangus
nebetas
Aš
pažvelgiu
dar
kartais
į
viršų
Iš
žadėtų
Romanų
neliko
netgi
apsakymų (I. K.)