Kalnelis.
Švarus ir baltas smėlis
Tarsi iš nerijos,
Išsišakoję aukštos auga pušys.
Viduvasaris. Gėlės leipsta.
Ką tik praėjo šaltas vėjo gūsis,
Suvirpinęs alyvos lapą -
Gal tai vėlelė atgulė kapan,
Ir vėl aplankius gimtą gryčią?
Tą lapą ji suvirpino netyčia -
Ne, ne! Ji nenorėjo -
Tik pušys didelės stovėjo -
Šlamėjo, ošė tarsi jūra,
Tik gailiai cyptelėjo veriami varteliai -
Kapeliai apravėti -
Ilsėkitės pas Viešpatį vėlelės!