Į niekur.

Išliejo savo kelią
Mūs akys susivėlę
Pasaulį, kuris remia
Sutiksim išprotėję

Pro savo pačios rūką
Mintis nebepraskrieja
Kažin, ar jos nuogumo
Patiems mums būt reikėję

Mes nieko neišdavę
Nes niekuo netikėję
Pasauli! /Akys semia\
Bet mes seniai išėję