Zylės

Ir nebelieka pinigų kišenėj
Ir laikas po truputį ištuštėja
Tu tik nepyk nors aš jau toks bet kas?
Pavargo moterys ir kausto langines

Nepyk dėl to kad aš buvau toks tyras
Kad aš buvau lyg rupūžę sukandęs
Bet aš buvau bet aš buvau tavy
Tegu susigūžia laikai tokie tyri

Negrįš daugiau devynetas pasaulių
Kurių mes niekad niekad nematysim
Tegu tik moterys uždaro langines
Tegu draugai tik netaria ate

Bet busiu aš ir busi tu ant luitų
Betoninių ir dar neužmirštų
Te jie sumindo kam jau laikas gultis
Kuriuos tos moterys kuteno masažu

Bet mes sugrįšim rytmečiui užmigus
Surgįšim tyliai murkdančia banga
Tegu nebyliai suniūniuoja slyvos
Tegu visiems ir mums kaip visada

Tegu visiems suvirkauja vargonai
Kaip niekad aitrūs ir ištikimi
Tegu kaip niekad verkdamas raudonis
Nutyla amžiams užmiesčio pily

Bet mes gyvensim dienos virs nuo molo
Užaugom taip beprotiškai maži
Tegu visus sumurkdys nors nenorim
Nors ir gyvi bet tylintys visi

Mes tylim jaukiai mylimės nebyliai
Iš mūsų niekas nieko neatims
Pasislepiam vaikėdami po bryliais
Ir atsiduodam tobuloms naktims