Aš nežinau:
Kad šulinys akių neturi
Ir medžiai – gimę nebyliais.
Aš nežinau –
Kad plukės – gelsvos
Ir kad nusėti jom vandens takai.
Kartoju aš:
Kad nepažįstu –
Raudonų čerpėtų stogų.
Aš nepažįstu
Kareivėlio
Ir alavinių jo ginklų.
Aš negidėjus:
Tavo balso
Ir pasakos labai graudžios.
Gyvenimas, deja, ir vėl apkarto
Ir netikiu – kad suliepsnos...
***
Kurčia mergaitė verkianti prie lango...
Kurčia diena, naktis, diena...
Tik gedulas ir širdgėla aplanko –
Kai supranti – kokia kančia.