Vampyrinis patyrimas

Vilku velkuosi  negalvodamas
Kažkur per kalnus ir kaulus
Vakare įsitaikęs į tamsą
Iš begalybės traukiu  šaknis
Juodais pirštais smigdamas
Į drebančią tylą  -  jaučiu
Po penkiais granitais užrakintą
Požeminės jūros druską
Raudonų saulių pilnose
Ganyklose tuoj sužvangės
Šaltos grandinės...
Pagaliau - užčiuopęs drėgną
Mėnulio galvą,  iškeliu ją aukštai
Virš aštrių varpinės bokštų.
Nematomoje žolėje paslėptais
Penkiais raktais atsirakinu
Nežmogiškas savo gelmes.