Galbūt tik čia

Galbūt tik čia,
Kaip niekur niekada kitur
Sustoja laikas.
Čia laikrodžių nėra,
Mobilūs užmiršti,
Kitoj erdvėj,
Beveik neegzistuoja.
Sakytum, anomalija,
Bet maloni.
Tarytum sapnas,
Bet per daug gerai jauti.
Žinai, tai tikra.
Ne, tu nesapnuoji.

Bet protui patikėt sunku:
Juk tu laike,
Ne laikas tavyje sustoja.
Kol saulę vakarėjančią geri,
Žolė įauga tau į kojas.
Kai užsimerki,
Pralekia naktis,
Tamsus šešėlis tavo veidu.
Iškritus rasai
Nugelia mintis:
„Jau brėkšta rytuose,
O, rodos, ką tik nusileido. “

Nepastebėtas šiandien,
Po akimirkos jau vakar.
Kas buvo rytdiena,
Jau ši diena.
„Perpetuum mobile“ –
Užburtas laiko ratas.
Aplinkui amžinas judėjimas,
Tu kaip stebėtojas jo viduje.
Galbūt tik čia,
Kaip niekur niekada kitur.
Galbūt tik čia,
Pačiam pačiam pačiam centre.