prašmatnus sudie

Visuotinėje negandoje juos saugojo meilės egoizmas.
A. CAMUS

Įleidau į maišelį apkramtytą
Nemigos dantų ir melancholijos sugniuždytą
Butaforišką šypsnį
Ir iš paskos mintį neišsakytą
Užveržiau galus stipriau
Ir griežtai prisakiau
Lindėti vienišiems viduj
Laikytis atokiau nuo žmonių
Vengti kontakto
Ir psichopato liguisto kirviu prigrasinęs
Tariau
Švieson pilnaties išnešęs
Sudie, brangūs draugai
Teišlikit vieniši amžinai

Dangtį konteinerio užvožęs
Išsyk pasijutau saugiau
Ir gėlių vainiką uždėjęs viršaus
Palaidojau dar vieną meilę žmogaus.