jei gyvenčiau jūros gelmėje
kiekvienas lašas būtų man namai
bet tas vienas vienintelis
prie lūpų nepriglus niekada niekada
jei klajočiau dangaus skliaute
kiekvienas paukštis būtų mano brolis
bet tas vienas vienintelis
sparnu nepalies niekada niekada
o gyvenu aš žemėj
kur kiekvienas žmogus mano draugas (priešas)
bet to vieno vienintelio
niekada nesutiksiu
tik kai su žeme susiliesiu
kiekvienas akmuo taps mano širdim
ir tik vieną vienintelį kartą tada
tu paliesi mano veidą ranka