zuikio ola

Kai pažvelgsi į veidrodį nebus
Ne tavęs, nebus jo –
Užsitęsusio tavo aidesio

###

Ištrinsiu tą šalį iš žemėlapio,
Užkoduoto zuikio vyzdyje,
Jos gyventojai vaikščios patylomis,
Nekaukšėdami batų kulnais;
Skersgatviuose, nedrįs ūbauti vėjas,

Kad neprikeltų miegančio ledyno;
Jie nešiurens rytais laikraščių,
Nerūkys pypkių, kurios, kaip
sakė R. Magritte, išties ir nėra pypkėmis.

Vaikai nekrykštaus pamatę ledų vagonėlį,
O moterys, ech moterys ....
Neflirtuos su nepažįstamaisiais,
Nedžiaustys skalbinių balkonuose
Ir nieko niekada negeis.

Jie visi bus it zuikiai bailūs;
Jų pasaulis bus kaip zuikio ola, kol
Žemėlapis ims ir susitrauks į mažytį
Garstyčios grūdą.