Savom rankom nužudžiau savo mūzą-
Įkvėpimą ir jausmus, kartu.
Net Čiurlionio laiškai neprikels jos,
Nedainuos ji daugiau man dainų.
Savo delnu aš uždengiau saulę
Su kitu išrinkau žvaigždes iš dangaus.
Mano širdis manės esanti meile
Ją piktam kaimynui ant palangės palikau.
Pavasaris pas mane vėluodamas atėjo-
Pražydo vyšnios rudeniniame purve.
Lelijos žiedas susimezgė toks tyras,
Manau, žiema sušaldys jį, deja.