Kalbėk
Kol žodžiai,
Gali patys skristi.
O aš klausysiu,
Bet tavo žodžiai,
Nei manosios širdies,
Nei minčių,
Kaip strėlės nepasieks.
Skaudink
Tiek kiek leidžia,
Tavo didis noras,
Aš viską iškęsiu,
bet atsimušęs,
Į abejingumo sieną,
Tu prarasi,
Menkiausią viltį.
Mušk,
Tiek kiek leidžia,
Silpnavalio jėgos,
Man neskauda,
Jau seniai neskauda,
Viskas atsisuks,
Prieš tave,
Visos juodos mintis,
Kaip lietaus debesis tave pasivis.