Mane išvežė

Pirkčiau tris kilogramus svarainių
bet gaila, turiu tik spingsinčias akis
Ir nuovargio nebeturiu
ir gėdos
Ir šąla virtuvėje paliktas vabzdys.

Po vieną stovi tarp svarainių
palikti budėt kaimynai
aš grįšiu, kol nesutemo, kol dar mėnuo
parves atgal mane į Žaliakalnio gatvę
vinguriuojančią žemyn į upę.

Šauliai numojo ginklais
ir atitarė atatrankom kad ryt nulis
Aš patikėjau
ir šiandien nulijo.

Pirkčiau keturias kekes vynuogių
ir spausčiau vyną naktimis
bet gaila -
nei sąžinės
nei galesčio
nei nuolankumo tyro.