Žmogus
Su ant kaklo parištu kibiru
Ir ne alegorija
Ne simbolinė aliuzija į savižudį
XXI amžius
Į alsuojantį žemės kūną byra grūdai
Nelyg lietaus šuorai
Nelyg dirvos dvasios sparno plastelėjimas
Suvargęs amžius
Panieka atmieštas gailestis
Neregimas likimo antkaklis
Ir mylios spinduliu prabėgęs gyvenimas
Pėdos sluoksniuojančios archeologiją
Ir Gralio taurė kasvakar
Ne kad sušiltum
Kad pasijustum laimingu
Bulvienojų laužo dūmas
Nelyg Kastanedos pejotlis
Neskausminga haliucinacija
Ir paskutinis sielos šypsnys
Didžiai nustebusiam provincialo kūnui