Aguona

Lėti žingsniai, skaičiuojantys mane,
lyg laivai išplaukia iš smaragdinės akių bedugnės.
Ir mirksinčios kopos artėja bauginančiai lėtai,
tarsi jūros pėdos keliautų knygoj altruisto.
Sparnuoti žmonės vaidenas aplink,
ieškodami obels kuo vienišesnės.
Tvinksi rankos, nusvirę ir bailios
Tada ištrina ponas D. gyvenimą,
nes paukštis prisikelt iš dangaus dar kartą nebegali.