įsinaktijus

naktis įsinaktijus
vėlyva – pasakai kitaip.
Apsivijo man šonus
apsuko aplink pirštą
ir šaiposi.
Taria: vaike, išrasti dviratį
pradėti reiks nuo rato.
Nurimk bent kiek – tariu.
O tu linktelėjęs iš toliau slenkies artyn,
gal šiandien pasiseks labiau suprasti
mano ydas, žaidimus, įsipareigojimus,
ką dar.
Peršoki savo ambicijas ir nugali manąsias.
kaip bus, kai liks tik dienos suskaičiuotos tam,
kad visi, kas po vieną, eitų kartu, o
visi, kurie ne kartu, pasislinktų arčiau.
Kaip mes, visai taip pat.
dažniausiai vieni, bet žodį „vienis“
pakartoji po kiekvieno Tėve Mūsų
ir eina naktys, apsivijusios lyg vynuogės pastolius.
Perkreipi šypseną, mojuoji – iki kito karto,
myliu. taip, o aš žinau
ir kai naktis sunešus nuojautas
uždegs, gesins ir pūdys,
žinosim, jog tik ruošia dirvą.
Kažkam neperprastam,
ne per prastam.
Nakty į atlapus įkibus zylė
kapojo sagutes ir nešė laimę.
O kodėl gi ne.