Norėtus numirus atgult
žemėn tėvynės ramiam mintimi
apie šansą vienądien atgimt
po utopine saule žmogumi
pramerkus dumblu dengtas akis
pirmąsyk regėti jūros žaismą
žemėje, kur vardai keisti
kur valiuta dar neišrasta ir
pirštai žmogaus ne į save lenkti
kur ekranai dar dega
lygiąsias skelbdami nulis prieš
nulį žaižaruoja paslaptinga ugnimi
džiugu, žmogau, kai jau varžytis
nebesiruoši.