Skauda

Mano alkanos akys ir vėlei troško tavęs
Iš nepažįstamų tolių vis niro tavo atminimo šukės
Matyta man jau visa tai
Tie patys ašmenys ir briaunos,
Kurių kadais neįžvelgiau tavo žodžiuos susmigusių
Ir net giliausiam įmygy
Kai kieta tamsa akis užspausdavo
Aš vis jausdavau
Kartojimą
      P
      R
    A
    R
    A
      S
        T
          I

            Ž
            Ė
          R
          U
        O
      J
      A
    N
  T
  Y
S

R
A
  U
    D
      O
        N
          I

            R
          Y
        T
      O
    J
  A
I

Bandžiau jas rinkti, dėt į vieną
Kolei suvokiau, kad ne man jau tu, ne man
Ir skambėjo tykštantys vargonai
Ir plyštantys varpai
O aš visoj šitoj graudžioj agonijoj
Ridenau purslais savo užstrigusias dejones