Ištirpę pėdos

Aš dar ilgai svarstysiu tavo
žodžių svertus.
Kurie nuo laiko rūdimis jau
traukias pamažu.
Ant pėdų kapo tyliai
apsiverksiu,
ieškodamas tiesos.
Kur švietė man tą vakarą, bet
tenai vis ir liko.

Iš saulės, vėjo, šilumos sudėti.
Žodžiai.
Atneštų, paguostų, pražįstų
delnuos,
bet antai jau saulėlydis.
Ar matai?
Ar jauti?

Ir šiandien dar vis nežinau.
Ko ieškai.
Ar ne tuos spinduliuos tu
gimėj?
Ar ne tuos spinduliuos?

Ak. Tos dienos.
Tai ne apie mus.
O saule.