Vakarai ilgi ir naktys ilgos
juoda ne vien tiktai
išlikusi Tavoji atmintis
ir atvirukų šydas prieš akis
ištikš aušra baloj prie namo
balandis tyliai gers lašus
katė medžios tarpuvartėj
tik nuorūkos be filtrų
po mūsų kojomis kava
kurią išgėrėme prieš šimtą metų
iš antikvarinių puodelių
Kauno damų namuose
salonai miegamieji virtuvės
prisimena tuos vakarus ilgus
lyg teatro operečių suflerius
užmigdanti tamsa juoda
ją geriam godžiai savimi
išlikome lyg vakarai ilgi...


Monachus de Vitae






