***

Gyvenimas paženklintas mirčių
Ne draugų, ne bičiulių, bet poetų mąslių
O išties, ar verta gyventi šiandiena
Kai rašyta žodį biržos makleriai parduoda
Už litą ir dvidešimt du centus
Kai žmonės už saują monetų išduoda
Ir lieki ašaromis vienas sūrus.

Kam reikia dar mūsų
Keleivių be pilietybės
Tuščiose miesto gatvėse klaidžiojančių
Ieškančių savosios tėvynės
Kam reikia dar poezijos it duonos kasdieninės

Neatsakai.
Tik užsiveria tavosios langinės.
Gal tik veidmainiui žodžiai manieji
Pagelbės išmokti naujų gražbylysčių
Visi kiti jau sėdi namuos
Snausdami priešais televizorių.

Poete, veržki virvę drąsiau
Jei tik įpirkti dar gali
Kitaips teks išbadėjusį kūną
Pakarti kaklaraiščiu su piešiniais Dali.