Mažytė

Aš tokia mažytė, kad telpu visur
Į riežuto kevapą, į cukraus šaukštelį.
Įkvėpusi liepos žiedų pavargstu
ir snaudžiu kol bitės kėsinas įgelti.

Aš tokia mažytė, kad didelis dangus,
kad pasikinkius sraigę galiu nujoti
į savo mažus mažus namus
po sutrūkusia mūro siena geltona.


ir mažytė aš tokia jau esu,
kad sukrovus visus visus lagaminus
gautųs degtukų dėžė ir dar plius
vieno degtuko ilgio vežimas.

Mažytė, kad siūdintis tenka rūbus
iš voratinklio gijų jas padalijus,
o iš likusių siūlų surišus galus
sūpynes esu ne vienas įsigijus.

Aš tokia mažytė, kad telpu visur.
net pro durų skylutę.. tik į tavo pasaulį
niekaip sutilpt kažkodėl negaliu.
nes tikriausiai, net man jis atrodo per kiauras.