Kartais rašalas prabyla;
Kartais ašaros pabyra;
Kartais širdyje tiek meilės
Ir nėra kur dėtis iš laimės.
Nori šokti ir dainuoti -
Viską Jam padovanoti:
Dangų, žemę, savo sielą
Ir išvysti Jo šypseną mielą.
Noriu ilgėtis, meile kvėpuoti,
Jo odekoloną ant savų rūbų uosti,
Kartais pripildyti savo širdį laime
Ir nežinoti kur dėtis iš meilės.