Pasiklystu...

pasiklystu tavo obelų šakose
nuleidžiu kojas
supuosi šakose kaip voras tavo kambario kampe nesulaukęs šviesos
žinau
nelengva peržengti slenkstį tylos kai už lango lyjantys birželio lietūs
monotoniškai į sielą vasara
nežinau kodėl tau rašau
gal kad langai aklinai uždaryti
o gal taip pasiilgau basų kojų brydės žolėje
sidabriniuose plaukuose veriantis saulės spindulys
pasiliko kaip priekaištas to ko nepasakiau

šiandien vėl grojo polonezas
šoko drugiai ramunių pievoje
balta staltiesė ilsėjosi nesulaukusi žemuogių kvapo
atminties labirintuose skonis su balta laiko tyla

ar prisimeni kaip tau kartodavai
kai lyja lietus taip nuobodu
pažiūrėdavai tartum manęs nesupratęs
aš tiek turiu daug rašto darbų
kai rudenio vėjai blaškydavosi medžių šakose
mano lūpose kaip nyku
tavo žvilgsnyje išskaitydavau spalvotų lapų mozaiką
kai šiaurys nuskriedavo tavo sodu
sušalsi
tavo žvilgsnyje supdavosi balta tyla
pasikursiu židinį
akyse matydavau
liepsnelės šoka šešėlių šokį tavo sienomis
trakšteli malkos
šiluma apgobia tavo pečius---

tavo langai uždaryti
langinės neįleidžia saulės spindulio
po vieną vasarą suskaičiuoju išbertų žemuogių karoliuose