Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tarytum trupiniai, tarytum į rankas –
                                                      taip krenta,
begėdiškai seni kovai, nustebę baisiai,
jog niekas nepakito – juk atleisi
man, Tėve, šūvį, jei jau šitaip lemta,

vaikams plikiems nubrozdintom alkūnėm,
vaikams pilkiems, nes spalvos nusitrynė
ieškoti to, ką šventraščiai nutyli:
kada, kodėl ir kas kuriuos
                                            sukūrė.

Ar mes dievus iš spengiančio neigimo,
ar mus dievai iš rašalo bėgimo,
o gal nei jų, nei mūsų nebėra?

Švelni mirtis. Žiauri mintis. Tyla.
Kovai ant sniego tirpsta, virsta laikas
į erdvę, kurioje ryškėja tai, kas

nesusapnuota Nojaus –
                                      pa bai ga.
2011-08-05 13:38
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-08-05 14:01
latentic
nesapnuota pabaiga..
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą