Balta kumelė mano norą išpildys
Pačiai net nežinant.
Romi. Minkštom lūpom
Šiurkščią žolę rupšnodama
Dobilų kvapo išsiilgusi...
Nesvarbu, kad saulė
Lyg varinė keptuvė blizgina
Dygiais pirštais jai per blakstienas brauko –
Balta kumelė
Romi. Švelniom lūpom
Mano norą
Dievui į ausį
Mandagiai pakuždės..
Kas, kad - ne Achaltekas,
O rami sau ganosi
Pasimuistydama nuo zvimbiančių,
Nerimastingai galvą pakratydama -
Ji mano gražuolė
Romi. Švelniom lūpom
Tai, ką užminsiu,
Žvengdama dangums išdainuos.


Olywe


